Skaitytoja

Pagaliau... tiksliau PAGALIAU (!) iš mano lofto skriejo televizorius. Dar labiau apsidžiaugsiu, kai sugalvosiu ką užstatyti toje tuščioje erdvėje, kuri dar visai neseniai siurbdavo mano energiją ir gerą nuotaiką. Jaučiuosi "išsilaisvinusi" iš tų priklausomybės gniaužtų. Bet pačia pirmą valandą be televizoriaus man dunkstelėjo mintis "o ką aš veiksiu be tos dėžės?". Tada prisiminiau tą nuostabiąją lentyną esančią pirmame aukšte: apdulkėjusią, su daug istorijų, išgyvenimų. Dūrusi pirštu į pirmą pasitaikiusią knygą, pajutau, kad tuoj pradėsiu įsisukti į naują jausmų verpetą. Ta knyga, kuri mane išgelbėjo nuo vienatvės yra tūkstantį kartų skaityta ir niekada nenusibostanti Selingerio "Rugiuose prie bedugnės". Apiplyšusi, be viršelio, bet su nuotaika, su garbe ir verte. Štai ir radau puikų užsiėmimą, kuris tikrai nevargina, o kaip tik, suteikia naujų idėjų, pakelia nuotaiką ir priverčia jaustis nuveikus kažką tikrai naudingo.