Nepaisant to aplinkinių spaudimo, nepaisant apkalbų ir teorijų, kad aš jau per sena būti savimi, kad turiu bent jau apsimesti rimta, aš niekada, kartoju - NIEKADA, neverksiu prie tų susiraukusių pesimistų. Prie tų, kurie tvarko mano gyvenimą, bet nesugeba sutvarkyti savųjų, prie tų, kurie amžinai siunčia man priminimus, galvodami, kad aš esu neatsakinga, nors aš tik vėjavaikiška. Ar tai, kad aš noriu būti savimi ir verčiu nervuotis kitus reiškia, kad aš turiu keistis? Nė velnio! jei jiems reikia, tegul pasikeičia patys! Žinokit, kad ir kaip jūs pykdote aplinkinius būdami savimi, Jūs toks esate tik vienas. NESIKEISKIT DĖL KITŲ!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą