FAKTAS, KAD AŠ RŪKAU IR GREIT MIRSIU, TURĖTŲ JAUDINTI TIK MANE IR MANE IR MANE IR MANE!!!!

Kas sieja žmones?

Praeitame savo post'e aš tiesiog klykiau, kad visi žmonės yra skirtingi. Dabar noriu pasakyti, kad vis dėlto yra bent vienas bendras dalykas siejantis VISUS pasaulio žmones. Gal ne tą pačia minutę, bet visi kažko laukia. Vieni lietaus, kiti saulės, vieni pirmo gėlės žiedelio, kiti pirmo vaikelio. Vieni laukia savo meilės, kiti laukia kada savo meilei pasakyti, kad viskas baigta. Visi laukia, tik vieniems tas laukimas nepastebimas, o kitiems jis pasireiškia su liūdesio ir nostalgijos banga. Tikriausiai esu pastaroji, nes šiandien esu didžiausioje depresijoje kokią tik  įmanoma jausti...................

Nori išsiverkti? TAI VERK

Nepaisant to aplinkinių spaudimo, nepaisant apkalbų ir teorijų, kad aš jau per sena būti savimi, kad turiu bent jau apsimesti rimta, aš niekada, kartoju - NIEKADA, neverksiu prie tų susiraukusių pesimistų. Prie tų, kurie tvarko mano gyvenimą, bet nesugeba sutvarkyti savųjų, prie tų, kurie amžinai siunčia man priminimus, galvodami, kad aš esu neatsakinga, nors aš tik vėjavaikiška. Ar tai, kad aš noriu būti savimi ir verčiu nervuotis  kitus reiškia, kad aš turiu keistis? Nė velnio! jei jiems reikia, tegul pasikeičia patys! Žinokit, kad ir kaip jūs pykdote aplinkinius būdami savimi, Jūs toks esate tik vienas. NESIKEISKIT DĖL KITŲ!

Et, ūkanota.......

Tokiomis dienomis, kurios sukuria blogą nuotaiką, geriausiai imtis darbo su savo spinta. Išsitraukusi iš spintos visa, kas seniausia, gražiausia, mylimiausia, imuosi darbo. Radusi geltono nagų lako sugalvojau pareikšti dideles simpatijas Ispanijai ir ypač ispanams,todėl nusprendžiau nusilakuoti nagus štai taip. Ar pavyko, ar ne - spręskit jūs.

 

 

Antras mano darbas buvo sutvarkyti savo spintą. Nuotraukų nėra tik dėl to, kad noriu apsaugoti jūsų akis.

 Trečia darbą pasilikau sunkiausią, bet maloniausią - maisto gaminimą savo loftiečiams. :)

Myliu savo mamą!

Kad ir kiek konfliktų esu turėjus su ja, kad ir kaip kartais jis nekenčiu, bet ji visada bus bus žmogus, kuris mane pažįsta geriausiai ir geriausiai žino kaip mane papirkti. MYLIU TAVE, MAMA!

Kadangi jau prakalbau apie papirkinėjimą, jums tikriausiai kilo mintis "kam reikia mane papirkinėti". Ogi išteka mano brangiausioji sesutė. Tiesą sakant CHA CHA CHA, taip jai ir reikia. Mūsų santykiai nėra labai artimi, su ja susitikti neičiau net į "Saldžius majus", o ką jau kalbėti apie jos vestuves. Nieko, bent jau nereiks planuoti ką rengtis. užsidėsiu bėgiojimo šortukus, užeisiu į bažnyčia ir šiaušiu namo. :))


gal kas turi idėjų, kaip išsisukti?? :((

Nugalėtojų pusryčiai

Atėjo laikas!

Didžiai ir su skausmu pranešu, kad visiškai nusivyliau savo sportine forma. IR VISIŠKAI nepaisant to, kad mane bėgant aplenkė 6 metų mergaitė, aš nusprendžiau keistis. Pasiskundusi nuostabiajam savo draugui, gavau sporto programą, kuri labiau tiktų olimpiečiui. Bet aš tikiu, kad mano kaulai dar nėra valgomoji žele ir aš pajėgsiu. Taigi, dalinuosi su jumis sadisto - Kasparo tvarkaraščiu:
Pirmadienis: nubėgti 13 km (arba pasidaryti poilsio diena. dar nenusprendžiau)
Antradienis: Bėgimas ir plaukimas
Trečiadienis: Važinėjimas dviračiu ir plaukimas
Ketvirtadienis: Plaukimas, dviratis ir bėgimas
Penktadienis: Nubėgti 15 km
Šeštadienis: Dviračiu nuvažiuoti 20 km.
 Sekmadienis: Off.

Šiandien pirma diena, kai aš išbandau šitą mėšlą ir galiu pasakyti :  VELNIOP, EINU VALGYTI.

{Tacos & Ispaniški ryžiai}