Kas sieja žmones?

Praeitame savo post'e aš tiesiog klykiau, kad visi žmonės yra skirtingi. Dabar noriu pasakyti, kad vis dėlto yra bent vienas bendras dalykas siejantis VISUS pasaulio žmones. Gal ne tą pačia minutę, bet visi kažko laukia. Vieni lietaus, kiti saulės, vieni pirmo gėlės žiedelio, kiti pirmo vaikelio. Vieni laukia savo meilės, kiti laukia kada savo meilei pasakyti, kad viskas baigta. Visi laukia, tik vieniems tas laukimas nepastebimas, o kitiems jis pasireiškia su liūdesio ir nostalgijos banga. Tikriausiai esu pastaroji, nes šiandien esu didžiausioje depresijoje kokią tik  įmanoma jausti...................

Atėjo laikas!

Didžiai ir su skausmu pranešu, kad visiškai nusivyliau savo sportine forma. IR VISIŠKAI nepaisant to, kad mane bėgant aplenkė 6 metų mergaitė, aš nusprendžiau keistis. Pasiskundusi nuostabiajam savo draugui, gavau sporto programą, kuri labiau tiktų olimpiečiui. Bet aš tikiu, kad mano kaulai dar nėra valgomoji žele ir aš pajėgsiu. Taigi, dalinuosi su jumis sadisto - Kasparo tvarkaraščiu:
Pirmadienis: nubėgti 13 km (arba pasidaryti poilsio diena. dar nenusprendžiau)
Antradienis: Bėgimas ir plaukimas
Trečiadienis: Važinėjimas dviračiu ir plaukimas
Ketvirtadienis: Plaukimas, dviratis ir bėgimas
Penktadienis: Nubėgti 15 km
Šeštadienis: Dviračiu nuvažiuoti 20 km.
 Sekmadienis: Off.

Šiandien pirma diena, kai aš išbandau šitą mėšlą ir galiu pasakyti :  VELNIOP, EINU VALGYTI.

{Tacos & Ispaniški ryžiai}