yeah, Welcome to Saint Tropez!

Yayy!

Shorts is from H&M (uk)

Shoes is from street shop.

 Yes, dreams really come true! Finally.

"I'm sure they will come back and blow all the shit music out of charts!"

Yayyy

Šiandien Seacret terasoje kažkas nuostasbaus!

Today in Seacret Terrace is smth amazing and veeery tasty!

Ideas for Loft Design

To begin with, what really is a loft? The standard English dictionary defines it as “a large, usually un-partitioned floor over a factory, warehouse, or other industrial space.” It is indeed like a large studio, with no separation between rooms. In this post I round up a few helpful tips for designing the various areas within a loft and also provide inspirational images of a few lofts from Paris, Milan, Berlin and London.

PARIS LOFT

 There are a lot of drama and quirky additions. 

 

BERLYN LOFT

  The ceiling hides a bed which drops down when you need it. :))

MILAN LOFT

LONDON LOFT

So, how you see, there are a lot of different styles of lofts in every country. But no one is saying, you can't change it. :))

-Gabrielle

P.s. kai baigsim paskutinius tinkavimo darbus, įdėsiu ir mūsų lofto nuotraukas :))

Skamba skamba mūsų lofte ši daina

Sveikas žmogus nuo jos jau būtų išprotėjęs, bet kadangi mes jau nebeturim kur ir nuprotėti, tai kažkaip pokyčių nejaučiu nei aš, nei kiti loftiečiai.

OOH, Bieber, you lucky bastard!

FAKTAS, KAD AŠ RŪKAU IR GREIT MIRSIU, TURĖTŲ JAUDINTI TIK MANE IR MANE IR MANE IR MANE!!!!

Kas sieja žmones?

Praeitame savo post'e aš tiesiog klykiau, kad visi žmonės yra skirtingi. Dabar noriu pasakyti, kad vis dėlto yra bent vienas bendras dalykas siejantis VISUS pasaulio žmones. Gal ne tą pačia minutę, bet visi kažko laukia. Vieni lietaus, kiti saulės, vieni pirmo gėlės žiedelio, kiti pirmo vaikelio. Vieni laukia savo meilės, kiti laukia kada savo meilei pasakyti, kad viskas baigta. Visi laukia, tik vieniems tas laukimas nepastebimas, o kitiems jis pasireiškia su liūdesio ir nostalgijos banga. Tikriausiai esu pastaroji, nes šiandien esu didžiausioje depresijoje kokią tik  įmanoma jausti...................

Nori išsiverkti? TAI VERK

Nepaisant to aplinkinių spaudimo, nepaisant apkalbų ir teorijų, kad aš jau per sena būti savimi, kad turiu bent jau apsimesti rimta, aš niekada, kartoju - NIEKADA, neverksiu prie tų susiraukusių pesimistų. Prie tų, kurie tvarko mano gyvenimą, bet nesugeba sutvarkyti savųjų, prie tų, kurie amžinai siunčia man priminimus, galvodami, kad aš esu neatsakinga, nors aš tik vėjavaikiška. Ar tai, kad aš noriu būti savimi ir verčiu nervuotis  kitus reiškia, kad aš turiu keistis? Nė velnio! jei jiems reikia, tegul pasikeičia patys! Žinokit, kad ir kaip jūs pykdote aplinkinius būdami savimi, Jūs toks esate tik vienas. NESIKEISKIT DĖL KITŲ!

Et, ūkanota.......

Tokiomis dienomis, kurios sukuria blogą nuotaiką, geriausiai imtis darbo su savo spinta. Išsitraukusi iš spintos visa, kas seniausia, gražiausia, mylimiausia, imuosi darbo. Radusi geltono nagų lako sugalvojau pareikšti dideles simpatijas Ispanijai ir ypač ispanams,todėl nusprendžiau nusilakuoti nagus štai taip. Ar pavyko, ar ne - spręskit jūs.

 

 

Antras mano darbas buvo sutvarkyti savo spintą. Nuotraukų nėra tik dėl to, kad noriu apsaugoti jūsų akis.

 Trečia darbą pasilikau sunkiausią, bet maloniausią - maisto gaminimą savo loftiečiams. :)

Myliu savo mamą!

Kad ir kiek konfliktų esu turėjus su ja, kad ir kaip kartais jis nekenčiu, bet ji visada bus bus žmogus, kuris mane pažįsta geriausiai ir geriausiai žino kaip mane papirkti. MYLIU TAVE, MAMA!

Kadangi jau prakalbau apie papirkinėjimą, jums tikriausiai kilo mintis "kam reikia mane papirkinėti". Ogi išteka mano brangiausioji sesutė. Tiesą sakant CHA CHA CHA, taip jai ir reikia. Mūsų santykiai nėra labai artimi, su ja susitikti neičiau net į "Saldžius majus", o ką jau kalbėti apie jos vestuves. Nieko, bent jau nereiks planuoti ką rengtis. užsidėsiu bėgiojimo šortukus, užeisiu į bažnyčia ir šiaušiu namo. :))


gal kas turi idėjų, kaip išsisukti?? :((

Nugalėtojų pusryčiai

Atėjo laikas!

Didžiai ir su skausmu pranešu, kad visiškai nusivyliau savo sportine forma. IR VISIŠKAI nepaisant to, kad mane bėgant aplenkė 6 metų mergaitė, aš nusprendžiau keistis. Pasiskundusi nuostabiajam savo draugui, gavau sporto programą, kuri labiau tiktų olimpiečiui. Bet aš tikiu, kad mano kaulai dar nėra valgomoji žele ir aš pajėgsiu. Taigi, dalinuosi su jumis sadisto - Kasparo tvarkaraščiu:
Pirmadienis: nubėgti 13 km (arba pasidaryti poilsio diena. dar nenusprendžiau)
Antradienis: Bėgimas ir plaukimas
Trečiadienis: Važinėjimas dviračiu ir plaukimas
Ketvirtadienis: Plaukimas, dviratis ir bėgimas
Penktadienis: Nubėgti 15 km
Šeštadienis: Dviračiu nuvažiuoti 20 km.
 Sekmadienis: Off.

Šiandien pirma diena, kai aš išbandau šitą mėšlą ir galiu pasakyti :  VELNIOP, EINU VALGYTI.

{Tacos & Ispaniški ryžiai}

About myself

Esu viena iš tų, kuri dievina pažintis, naujus žmones ir apskritai viską, kas yra nauja. Pastebėjau, kad man pačiai yra smagiau skaityti BLOG'ą, kai maždaug žinau ar bent galiu įsivaizduoti koks žmogus jį rašo. Todėl noriu jums pristatyti keletą savo gyvenimo faktų, kurie, manau, padės jums susidaryti platesnę nuomonę apie mane.

1. Kad ir kokia nevykusi būčiau, dar nesu susilaužiusi nei vieno savo kaulelio. (pfu pfu pfu)
2. Geriu laaaabai daug pieno ir jogurtų
3. Esu puiki melagė, kuri niekada nemeluoja.
4. Esu labai judri ir žiauriai nemėgstu tinginių.
5. Labai nemėgstu būti  porelių apsuptyje, nes dažniausiai būna "it will be funny, they said, you won't be alone, they said".

Skaitytoja

Pagaliau... tiksliau PAGALIAU (!) iš mano lofto skriejo televizorius. Dar labiau apsidžiaugsiu, kai sugalvosiu ką užstatyti toje tuščioje erdvėje, kuri dar visai neseniai siurbdavo mano energiją ir gerą nuotaiką. Jaučiuosi "išsilaisvinusi" iš tų priklausomybės gniaužtų. Bet pačia pirmą valandą be televizoriaus man dunkstelėjo mintis "o ką aš veiksiu be tos dėžės?". Tada prisiminiau tą nuostabiąją lentyną esančią pirmame aukšte: apdulkėjusią, su daug istorijų, išgyvenimų. Dūrusi pirštu į pirmą pasitaikiusią knygą, pajutau, kad tuoj pradėsiu įsisukti į naują jausmų verpetą. Ta knyga, kuri mane išgelbėjo nuo vienatvės yra tūkstantį kartų skaityta ir niekada nenusibostanti Selingerio "Rugiuose prie bedugnės". Apiplyšusi, be viršelio, bet su nuotaika, su garbe ir verte. Štai ir radau puikų užsiėmimą, kuris tikrai nevargina, o kaip tik, suteikia naujų idėjų, pakelia nuotaiką ir priverčia jaustis nuveikus kažką tikrai naudingo.